- aptilkti
- aptìlkti intr. 1. N, [K], K.Būg, J.Jabl, Š, KŽ pasidaryti romesniam, apsiraminti, kiek pritilti: Rėksnys jau aptìlko, t. y. aptilo J. Aptilko šūkaują Slm. Kai paieškojo galvą, tuoj aptìlko Upt. Negalėsiu viduje nusiraminti ir aptilkti A.Baran. | Aptilko šuo B. Ir vilkų stauguriavimų nebegirdėti – matyti, sukvailinti aptilko rš(Skp). 2. BŽ582 aprimti, aptilti (ppr. apie orą, vėją, audrą): Ir oras jau aptìlko J.Jabl. Vakariop ir miške aptìlksta J.Jabl. Ant pavasarį vėjas kiek aptìlko Užp. Regėjo, kaip, sujudus orui ir marioms, bežiūrint aptil̃ko vėjai ir šturmas A.Baran. 3. N, [K], ArchXI571, LVIV127 pasidaryti gudriam, klastingam, suktam: Aptilkęs žmogus B, MŽ. Pasileidęs ant godo, aptilkęs R107, MŽ140. \ tilkti; aptilkti; nutilkti
Dictionary of the Lithuanian Language.